BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sudie :)

Stai taip, atejo ta didele ir iskilminga diena, kuomet pribrendo isplaukti man kiek placiau. Dekui be galo Vax uz idejos pradzia ir visus pamatus :)
Grizkime savaitele atgalios…atejo pavasaris, atskrido paukstukai is pietu, parskrido ir gegute. nepagailejo, parnese metukus ir sukakojo man…sumuso varpai :) Zodziu mielasis Vax padovanojo man si ta special, ka jus galesite ivertinti :) Kolkas dar vyksta siokie tokie paruosiamieji darbai, bet artimiausiau metu, busiu pasiekiame naujuoju adresu. Naujai atgimusi tratarara… www.kushkelis.com :) (artimiausiu metu ten rasite mygtukeli Enter :) )

Gerbiamasis blogas.lt :) aciu uz suteikta galimybe naudotis jusu paslaugomis, viesnage buvo be galo maloni. taciau susipratom ateiti, susipraskime ir iseiti :)

Iki gero! Tikiuosi dar bendradarbaiusime :)

Rodyk draugams

Kreipiuosi pagalbos :D

Labai jau toks naglas irasas, bet kitaip negaliu. Kas turite sesiu ar broliu suprasite ka reiskia lazybos su jais :) Tai va atsitiko ir pas mane namie tokia nelaime :D todel prasau pagelbeti man. Tai labai paprasta, jums tereiks paspausti si linka —–  http://awiooteland.myminicity.com/ ——– ir jus jau busite man padeje :) matot terminuotai reikia uzauginti savo miesta ir jo populiacija kelti :) prizu nesidalinsim, bet dekinga liksiu :) Saskaita emailu atsiuskite :)

Dekui, pagarbiai jusu Doose

Rodyk draugams

Pavykdom pazadus :)

Pats prisiprasei :) Zyze zyze tamsta, kad apie ji ka brukstelciau :) Braukiu :) Va su situom kazanova praleidome jau beveik metelius :) Susipazinome tokioje vietoje, kurioje niekada gyvenime nebutumem patikeje, kad galima rasti Zmoniu :D Uztai greit pradesime ta vieta valyti nuo blogio, islaisvinsime sielas. Kam reikia tas supras :) Hm…kur ta manoji fraze, kuri cia labai tiktu …:) stai pats ir padejai :) Cacaaa mintinai moki :) Cituojam :” Daugiau nei draugai, maziau nei pora, kazkas panasaus i seima ir siaip labai artimi :P “. Va taip vat :)
Ehehe…Ka cia dar pasakyti publikai :D Vyrai ir moterys turite unikalu sansa dabar ji isigyti uz minimalia kaina, uz kuria pats pirkinys gales veliau sau leisti patostogauti :) Beje rekomenduoju visiems darbdaviams kaip zingeidu ir perspektyvu informatika :) (tai galioja ir Blogui.lt kuris iesko admino :) asmenines jo klaidas galesiu pati atidirbti :D ne beda ).
Tai va lenkiam galva pries mylymaji Vax :P
P.S.: Dabar To Do List’e gali braukti mano pazada :D I did it :)

Rodyk draugams

Žiemos smagybės

Eilinė diena. Pėdinu sau iš mokyklos. Oras nėra toks puikus kaip galėtų būti, bet pasvajoti galima. Traukiu keliuku, o į dešinę nuo manęs plyti gražiosios purvynės. Stabteliu. Aptrepsėta iš visų galų. Štai matau iš kito galo narsuolė moteris. Kokia narsuolė, matyt be galo naivi. Pakraipiusi galvą, įvertinusi situaciją ji ryžtasi įveikti purvinąją trąsą. Atvirai pasakius nelabai suprantu kodėl. Duodu galvą nukirsti, kad prieš kokią valandžiukę ši moterėlė matė, kaip toks pats naivus žmogutis bandė įveikti šį kelią, bet viso to rezultatas buvo - išsimaudymas savo kvailume - purvyne. Ar mes mokomės iš kitų klaidų? Greičiau esame linkę paprotinti kitus:”Mokykis iš kitų klaidų, kailį išgelbėsi savo”. Tarkime ji ir nematė kurio nors iš to daugelio Don Kichotų, bet iškilus dilemai, mes galime ją įvertinti, ne tik savo pojūčiais, bet ir akimis. Kodėl mes taip dažnai ignoruojame akivaizdžius faktus? Atrodo kaip atrodo, yra kaip yra. Žinoma, ji drąsuolė optimistė, įvertinusi purvynes, nusprendė matyt, kad bus kaip Jėzus ir perplauks viską paviršiumi. Pagailėjusi įdėti šiek tiek daugiau pastangų į laimingesnę savo ateitį, ji metė kelią dėl takelio, kuris buvo kiek klastingesnis nei iš pirmo žvilgsnio pasirodė. Tinginystė ir primityvumas nugalėjo. Užsispyrusi kaip ožka ji visgi perropojo ir įveikė purvinąją trąsą. Išlipo purvina, sugniuždyta ir greičiausiai supratusi, kad kaip ir daugelis kitų, tesugebėjo palikti purviną savo bato įspaudą…

Na taip…Palingavau galvą ir nuėjau. Nea…ši kartą aš pasimokisiu iš tavęs ir purvinąsias trąsas stengsiuosi įvertinti kiek atidžiau, o dar geriau įdėjusi daugiau pastangų, namo pareisiu švari bei laiminga, kad neteko suklupti. Ačiū teta.

Rodyk draugams

“Penkiolikmetė puolė po traukinio bėgiais”

Taip taip taip….Lapkričio 27-oji…Gimtajame mieste nuskamba šiurpi žinia. Ji baigė savo kelionę. Nerimas veiduose, įtampa mokykloje. Kaip įmanoma iki to prieiti, kodėl?

Nepamenu kada pastarajį kartą teko taip sutrikti, dėl tokios nelaimės.Vienaip ar kitaip, miestas nedidelis, visi visus žino. O juolab jeigu ir mokaisi toje pačioje mokykloje.

O nuo ko viskas prasidėjo?…Bendraamžių patyčios. esi kažkoks kitoks, gal net šiek tiek keistas ar problematiškas. Manau pasirause youtube.com galėtumėte rasti vaizdo įrašą, kuriame bendraamžiai vertė ją klauptis ant kelių, atsiprašinėti, mušė. Ilgai laukti neteko, kuomet įrašas pasklido po daugelio kompiuterius ir telefonus. Visa tai įtakojo dar didesnį patyčių skaičių. Bet ar tai nėra baisu? Jauni žmonės, iš kur tiek žiaurumo? Jaunoji kyborgų karta ar jie suvokia kokie rezultatai gali būti po, iš šalies atrodančio visai nekalto pažaidimo. Ar dabar tai yra populiarumo etalonas nuskriausti ir pasityčioti iš kito? Galima būtų pradėti tą pačią kalbą apie per didelę dozę smurto televizijoje ir kompiuteriniuose žaidimuose, gal tai ir tiesa,bet… Bet viskas ateina iš šeimos. Tėvai privalo suklusti. Kaip baisiai užako jutimo receptoriai aplinkinių. Apatija viskam kas vyksta aplink. Taip ir nusirito baisus šešėlis iki pačios jauniausios ir silpniausios grandies-vaikų.

Vidurdienyje stovintis traukinys ant tilto-keista. Juk tai jaunimo mėgiama vieta, traukiniai ten juda ir juda, kodėl jis stovi? Priartėjus arčiau aiškai pastebimas sujudimas. Sms žinutė pasiekusi telefona :”Mjoa…čia kriminalistai zuja baltai apsirengę. Galvos neranda” Wtf? Na taip. Puse jos ir dabar dar nerado, matyt kad traukinys sutraiškė. Nors šermenyse sakė, kad karstas atidarytas ir tai kas liko, prisiūta. “kaip pareigūnams pasakojo mašinistas, jis bandė stabdyti, tačiau nesuspėjo. Išėjusi ant geležinkelio bėgių ji suklupo tiesiai priš atvažiuojantį traukinį.” (Vietinė spauda).Ar per daug atvirai pasakoju? Tokia relybė. Viskas šiaip sau nepasibaigia ir neprasideda…

Savižudybė-tai nėra išeitis sprendžiant savo bėdas,tai silpnumas ir egoizmas. Kodėl turi kentėti šeima? Ji į tave investuoja tiek daug. Ar bent nutuoki kaip skaudu netekti vaiko į kurį dėjai savo viltis? Kuo nusidėjo traukinio vairuotojas? Ar bent prieš tai darydamas pagalvoji, jog visai nekaltas žmogus turės grįžti namo, eiti miegoti ir keltis su tuo kaltės jausmu, kad jis nesugebėjo išgelbėti tavęs. Jis jausis kaltas, nors visoje šitoje istorijoje galbūt buvo mažiausiai kaltas. Už ką jam gadinti gyvenimą? Kodėl reikia visus sukrėsti, o galbūt kažkam parodyti nederamą pavyzdį. Atidaryti duris į ten, kur negalaima, kur būti nereikėtų.

Bręsta didžiulė bėda. Taip būti negali. Televizijos,  viešai apie tai nekalbėjo, baisu. Tačiau viskas taip nepasibaigs, mažų mažiausiai turi kilti skandalas, šią opią bėdą, tokią kaip patyčios ir nepagarba. Mielieji tėvai,artimieji ir draugai. Būkite dėmesingi. Atraskite tokias gyvenimo vertybes, kuriose nerastumėt vietos smurtui. Saugokite mažuosius, leiskite jiems suprasti kad kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmį. Nebūkime abejingi. Šioje vietoje galėjo būti ir jūsų vaikas,sesė ar draugė. Neleiskime kentėti aplinkiniams, nebūkime egoistai. Bėdas reikia analizuoti ir daryti išvadas, jas reikia spręsti, o nebėgti nuo jų…

Tiesiog nebūkime abejingi, labai prašau…

Rodyk draugams

Testas

Sakyciau ganetinai taikliai :) Tylusis svajotojas :) Galbut tik neatsiranda mokanciu ji prakalbinti… O gal jie neverti tai isgirsti…

“Vieni sako, kad esi keistuolis, kiti galvoja, kad esi tuščias. O tavo
BLOGo įrašai kartais lieka nesuprasti. Bet tiesa ta, kad visa tai -
vienas didelis nesusipratimas. Tu supranti daug daugiau nei mato ir
supranta kiti, bet viską pasilieki sau. Palieki visą reikšmę tarp
eilučių ir pasirenki juodą BLOGo šabloną, kad geriau matytųsi baltosios
eilės. O kiti gali galvoti, ką panorėję. Kam rūpi!? Tu esi tu, ir tai
svarbiausia.”

Rodyk draugams

Afigieeenai…

Kaip yra sunku kažką parašyti, kuomet esi ekstazėje. Visa tai ką jauti, taip sunku išreikšti žodžiais,todėl, kad tesugebi žiopčioti. Nepamenu kada turėjau tokį nerealų savaitgalį. Kaip tai būtų galima įvardinti?…Prisilietimas prie svajonės,prisilietimas prie tokio gyvenimo, kuris yra gražus ir dar nepatirtas, o galbūt niekada ir nebus toks.

Žinoma rusiškos muzikos negerbėjams, iš principo tai visai nieko verta, o žmonėms, kuriems tai kažką reiškia, galbūt ir supras. Žodžiu taip, važiavom į Vilnių užkariauti velnioniškai seksualaus, charizmatiško, šilto, draugiško žmogaus - Meladzes. Jis dainuoja ne tik nerealias dainas, kurias moku praktiškai visas, bet jis turi ir moralinę vertę. Primena man tuos laikus, kurie jau prabėgo, su brangiu ir artimu žmogumi, laikus kurie kažin ar kada pasikartos. Taip kad pamatyti ši “dievuką” buvo gyvybiškai svarbu. Aišku be ašarų neapsieita, bet…kaip jų nebus, kuomet yra perviršijami tavo paties lūkesčiai. Tesitikėjau įteikti jam gėles ir pasakyti kaip ilgai aš jo laukiau, na o gavosi kiek daugiau….Aišku mano partneris kelionės dabar pradėtų purtyti galvą, kad tik tu taip sugebi, bet… :) Matyt viską prisiminus bliausiu dar ilgai, nes esu ganėtinai emocionalus žmogus, o tai buvo sapnas, juk ne kas dieną pasitaiko tokia proga stovėti ant scenos su tokiu žmogumi, kuris tau kažkuo svarbus ir dainuoti afigieną dainą, o paskui kaip su družaku apsikabinti. Ex…. Viskas kas liko, liko giliai giliai širdyje visam gyvenimui ir paveikslas, su autografu ” Linkiu sėkmės. V.Meladze”, ant sienos.  Atsiprašau savo draugų ir artimųjų už kelias ateinančias savaites, kuriomis aš būsiu vis dar away ir viską vyrškinsiu. Prašau tik supratimo :) Buvo taip unrealll…..


P.S.: nenuvertinu ir kitos be galo kultūrinės savaitgalio dalies….pasakot ir pasakot….

Rodyk draugams

Helovinas - kas tai?

Spalio 31 dieną, kuri daugelyje šalių (JAV,
Airijoje, Anglijoje) įvardijama kaip visų Šventųjų dienos išvakarės,
gatvėmis bastosi baidyklėmis ir siaubo filmų herojais persirengę
vaikai, reikalaujantys pinigų arba saldainių, pjaustinėjami moliūgai ir
šiaip smagiai leidžiamas laikas. Tiesa, Lietuvoje tokius vaizdus kol
kas galima išvysti nebent prieš Helovino šventę televizijos rodomuose
filmuose arba baruose bei naktiniuose klubuose, kurie jau nebe pirmus
metus nepraleidžia progos pasipelnyti iš šios vakarietiškos tradicijos
(pvz., „aukojama“ mergina; demonstruojama kaukolių kolekcija; šėlsta
laumių karnavalas; vyksta Helovino madų demonstravimas, satanistų
apeigos, „Drakulos kraujo“ degustacija; baro lankytojai geria iš
taurės, pilnos nuodų; laimi negyvų gaidžių. Renginių metu vykstančioms
loterijoms naudojamos „žalios“ gyvulių žarnos, „kraujo kisielius“,
kraupiai išsišiepę moliūgai ir kt.).

Tai gi kokios šventės ištakos ir tradicijos?

Helovinas Lietuvoje sutinkamas ypač priešiškai,
kadangi manoma, jog ši šventė kertasi su Vėlinėmis – mirusiųjų
pagerbimo švente, kuomet nepriimtinas joks triukšmingumas, o reikalinga
ramybė ir susikaupimas (lietuviškas mentalitetas). Dažnai sakoma, kad tai – amerikietiška šventė.
Tačiau taip manantieji klysta, nes pasirodo, kad mistiškų linksmybių
šaknys – keltiškoje Airijoje. Istorikų nuomone, šiai tradicinei šventei
pradžią davė Samhenas – senovės keltų genčių Naujieji metai, kurie buvo
švenčiami lapkričio pirmąją. Buvo tikima, kad tą dieną visų per tuos
metus mirusių žmonių sielos grįžta pas gyvuosius. Tiesa, kadaise visos
šios klajojančios dvasios buvo laikomos nešančiomis gėrį ir ramybę, o
šiandien, kalbėdami apie Heloviną, tradiciškai įsivaizduojame vampyrus,
raganas ir kitą velniavą… Papročiai kinta…

Helovinas yra kasmetinė šventė. Žodis Helovinas
kilęs iš Katalikų bažnyčios (sutrumpintas Visų Šventųjų (All Hallow
Even) pavadinimas). Lapkričio 1 diena, Visų Šventųjų diena, yra
katalikiška šventė, skirta pagerbti šventuosius. Tačiau penktajame
šimtmetyje prieš Kristų keltiškoje Airijoje vasara oficialiai
baigdavosi spalio 31dieną. Kaip minėta, Helovino šventė išlikusi dar
nuo senovės keltų laikų. Vėliau žaismingą Vėlinių sutikimo tradiciją
perėmė airiai, o iš jų ji išplito po visą pasaulį. Per šventę
neapsieinama be pagrindinio Helovino atributo – perpjauto moliūgo su
viduje įstatyta degančia žvakute.

Helovinas – daugialypis kultūros reiškinys, mat čia susipina Vėlinių, Užgavėnių, derliaus švenčių apeigos.

iš keltiškų legendų…

Kai kuriose istorijose pasakojama, kad tą dieną
atsiskyrusios nuo kūno dvasios ir tos, kurios mirė per praėjusius
metus, grįžta, ieškodamos kūnų, kuriuos galėtų apsėsti per ateinančius
metus. Buvo tikima, kad tai vienintelė sielų viltis įgauti pomirtinį
gyvenimą. Keltai tikėjo, kad visi erdvės ir laiko dėsniai šiuo metu
nustodavo galioti ir tai leisdavo dvasių pasauliui susimaišyti su
gyvųjų pasauliu.

Aišku, kad gyvieji nenorėjo būti apsėsti dvasių.
Taigi spalio 31-osios naktį kaimo gyventojai užgesindavo ugnį savo
namuose, kad jie taptų šalti ir nemalonūs. Tuomet jie apsirengdavo
šėtoniškais bjauriais drabužiais ir triukšmingai žygiuodavo po kaimą,
stengdavosi atbaidyti dvasias, kurios ieško gyvų kūnų.

Kai kuriais pasakojimais pasakojama, kaip keltai
sudegindavo ką nors ant gėdos stulpo, jeigu buvo įtariama, kad tas
žmogus jau buvo apsėstas dvasių. Tai turėjo būti savotiška pamoka
dvasioms. Kiti keltų istorijos pasakojimai teigia, kad visi šie
pasakojimai viso labo tėra mitas.

Romėnai priėmė keltų praktiką kaip savą. Tačiau pirmajame mūsų eros amžiuje jie atsisakė aukoti žmones ant laužo.

Bėgant laikui, aukojimas tapo labiau
ritualizuotas. Išnykus tikėjimui dvasių apsėdimu, papročiai rengtis
vaiduokliais, velniais ir raganomis tapo labiau ceremoniniais. Manoma,
kad paprotys vaikščioti po namus prašant saldumynų arba pokšto (angl.
trick-or-treat) kilo jau ne iš airių keltų, tačiau išsirutuliojo iš
devintojo amžiaus Europos papročio, vadinamo dvasių ieškojimu (angl.
souling). Lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, senovės krikščionys
vaikščiodavo iš kaimo į kaimą prašydami „dvasios pyrago“, padaryto iš
kvadratinių duonos gabalėlių su serbentais ar razinomis.

Kuo daugiau pyrago elgetautojai gaudavo, tuo
daugiau maldų jie pažadėdavo sušnekėti už davusiųjų žmonių artimųjų
sielas. Tuo metu buvo tikima, kad mirusieji kurį laiką po mirties
būdavo pragaro prieangyje ir kad malda, kalbama netgi nepažįstamo
žmogaus, gali sutrumpinti dvasios kelią į dangų.

Kokia pagrindinio simbolio - moliūgo - prigimtis?

Paprotys daryti žibintus iš moliūgų greičiausiai
kilęs iš airių folkloro. Kaip pasakojama pasakoje, žmogus, vardu
Džekas, kuris buvo liūdnai pagarsėjęs kaip girtuoklis ir sukčius,
apgaule privertė Šėtoną įlipti į medį. Tuomet Džekas išskaptavo ties
medžio kamienu kryžių, taip paspęsdamas spąstus Šėtonui. Džekas sudarė
su velniu sandėrį, kad, jeigu jis pažadės niekuomet jo daugiau
negundyti, jis nuleis jį žemyn.

Džekas po mirties nebuvo įleistas į Dangų dėl savo
blogų darbų, tačiau velnias jo neįsileido ir į pragarą, nes jis buvo jį
apgavęs. Velnias tik davė Džekui žarijų, kad jis galėtų pasišviesti
kelią per akliną tamsą. Žarijos buvo įdėtos išskobtos ropės viduje, kad
jos ilgiau degtų.

Airiai naudodavo ropes kaip „Džeko žibintus“. Kai
imigrantai atkeliavo į Ameriką, jie suprato, kad moliūgus daug patogiau
naudoti. Todėl „Džeko žibintais“ Amerikoje tapo išskobtas moliūgas su
degančiomis žarijomis viduje.

Taigi nors kai kurios pagonių grupės ar satanistai
Heloviną įvardina kaip savo „šventę“, ji nėra kilusi iš blogio. Ji kilo
iš keltų Naujųjų metų šventimo papročių ir iš viduramžių europiečių
maldų ritualų. Ir šiandien daugelis bažnyčių rengia Helovino šventes
arba moliūgų skobimo vakarėlius vaikams.

*********Akį patraukęs pokštas :D************

Helovino vakarėlis

Sutuoktinių pora buvo pakviesta į Halloween
vakarėlį. Tačiau žmonai labai įsiskaudėjo galvą, dėl ko ji liepė vyrui
vienam eiti į vakarėlį. Tiesą sakant, jis norėjo, kad ji eitų kartu,
bet galiausiai nutarė visgi nueiti vienas. Žmona išgėrė vaistų nuo
galvos skausmo ir atsigulė į lovą. Po valandos pabudusi, ji pasijuto
kuo puikiausiai. Kadangi dar nebuvo labai vėlu, ji nusprendė visgi
nueiti į vakarėlį. Jos vyras nežinojo, kokį kostiumą vilkės žmona,
todėl ji pamanė, kad gali būti visai smagu stebėti vyrą, jam to
nežinant.

Vos ji įžengė į salę, kur vyko vakarėlis, pamatė
savo vyrą šokių aikštelėje. Jis nepraleido nei menkiausios progos
pašokti su moterimis, jas paglostyti ar pasibučiuoti. Žmona nusprendė
prisigretinti prie jo ir ėmė vienareikšmiškai jį užkabinėti. Jis iškart
užkibo. Ji jam leido viską – juk buvo jo žmona. Galiausiai jis
sušnabždėjo jai į ausį vienareikšmišką pasiūlymą – ji sutiko. Tuomet
jie nuėjo į automobilį ir pasimylėjo.

Artėjant vidurnakčiui, kuomet buvo planuojamas
kaukių nusiėmimas, ji atsisveikino, grįžo namo ir išmetė kostiumą.
Atsigulė į lovą ir nekantraudama ėmė laukti vyro. Jam grįžus, ji
paklausė, kaip patiko vakarėlis. Jis atsakė: „Nieko ypatingo, juk pati
žinai – kai tavęs nėra šalia, man šiaip ar taip nebūna labai linksma“.
„Ar daug šokai?“- paklausė žmona. „Ne, nė karto. Vos atėjęs susitikau
Tomą ir keletą kitų draugų, mes nuėjome į kitą salės galą ir visą
vakarą žaidėme pokerį. Bet tu nepatikėsi, kas atsitiko tam tipui,
kuriam paskolinau savo kostiumą… “

Rodyk draugams

Miniatiūros

Vladimir Aniskin - miniatiūristas kilęs iš Rusijos. Neįtikėtino kruopštumo žmogus. Mikrominiatiūras ėmė daryti dar 1998 metais. Įrankius gaminasi pats, ne kadangi jie yra ganėtinai neyprasti. Teko kartelį lankytis jo parodoje Lietuvoje, už menką 5 litų kainą, kurios pradžioje pagailėjau, išėjau atvėpusiu žandikauliu ir nė kiek nesigailėdama. Žodžiais nupasakoti sunku, protu nesuvokiama…žodžiu patys įvertinkit, o jei kada teks proga aplankyti - nedvejokit.



Aerodromas

31 lėktuvas yra patalpintas ant aguonos skerspjūvio, kuris prisegtas prie tikro lakūno segtuko. Visi lėktuvų modeliai yra skirtingi.


Submarinas

Submarinas patalpintas ant arklio plauko. Submarino ilgis 0,39mm, diametras žievelės 0,065mm.

Šis kūrinėlis dedikuotas 100 metinėms Rusijoje pakilusiam submarinui. Pagamintas iš platinos.


Kupranugariai adatos skylutėje

Vienas iš labiausiai sužavėjusių darbų. 7 kupranugarių karavanas patalpinats adatos skylutėje. Žaliava - platina. Kupranugarių aukštis 0,08 - 0,1 mm.


Dar viena kupranugarių virtinė

Kaip pats autorius įvardina “Pavargusių kupranugarių virtinė keliaujanti dykumą saulėlydyje”. Kupranugarių aukštis 0,1mm.



Velykinis kiaušinis

Velykinis kiaušinis pagamintas iš dramblio kaulo ir padabintas 87 auksiniai rutuliukais. Kiaušinio aukštis 4,5mm (kiek didesnis už degtuko galvutę), rutuliukų diametras svyruoja nuo 0,15 ir 0,35mm.



Pakaustyta blusa

Dvi galinės blusos kojos yra pakaustytos pasagomis su metaliniais vinimis. Pasagos plotis 0,05mm. Darbo sponsorius autoriaus katinas.



Gena ir Čeburaška

Gražuoliai pastatydinti ant aguonos skerspjūvio. Čeburaška 0,6mm aukščio, Gena 1,4mm. Toks ganėtinai šmaikštus.



Žmogaus plaukas

Užrašas ant žmogaus plauko skerspjūvio skelbia “Meno užduotis - jaudinti širdį”. Paluko diametras 100mkm.


Rožės plauke (pirmoji žmogaus antroji - arklio)

Rožės pagamintos iš raudonų ir žalių dažų dulkių. Antrojo paveiksliuko eksponatas - tai dovana autoriaus žmonai 10 vedybos metų proga. ganėtinai romantiška :) Merginos ties čia dūsavo :)



Chateau 1956

“jaunas vynas” - kompozicija. Patalpinta ant vynuogės sėklos skerspjūvio. Taurės ir butelys pripildyti tikro vyno.



Šypsena

Vaikiškos dainelės “Šypsena” žodžiai parašyti ant ryžio grūdo skerspjūvio.

Darbų šio autoriaus dar yra be galo daug. Tiesiog norėjau paakinti, jog gyvenimę ir smulkmenos gali kelti džiaugsmą. Netapkime bukais materialistais, kuriems visas dvasios poras yra užkimšę egoistiški jausmai. :)

Rodyk draugams

Filmadienis

Ateina laikas, kuomet ilgai kauptus filmus kompiuteryje, tenka panaudoti pagal paskirtį. Ne todėl, kad nėra ką veikti, bet daugiausiai todėl, jog ima stigti vietos kietąjame diske, o ištrinti tiesiog gaila. Nuspręsta - padaryta. Savo nuostąbųjį, abitūros atostogų (paskutinių rudeninių :D (man patinka save kankinti)) pirmadienį paaukoti filmų žiūrėjimui.

Kino seansai prasidėjo tik nubudus.

********Pirmasis filmas “Little miss sunshine”***********

Tokia šeima gyvena mūsų kaimynystėje… Skubanti, sprendžianti savo
problemas, bet randanti laiko kartu susėsti prie pietų stalo ir
nuoširdžiai pasikalbėti. Tėtis – vis pamokslaujantis, kiek
konservatyvus, bet iš tiesų geros širdies, mama – visur suspėjanti ir
sauganti taiką šeimoje, paauglystės perversmų kamuojamas brolis,
gyvenimo džiaugsmu spinduliuojanti mažoji sesutė, išmintingas, nors ir
linkęs paniurzgėti senelis bei į savižudybę linkęs dėdė… Tokia yra ir
Hūverių šeima, gyvenanti nedideliame Amerikos miestelyje. Jų įprastą
kasdienybę praskaidrina netikėtai gauta žinia: septynerių metų Oliv yra pakviesta dalyvauti „Mažosios mis“ rinkimuose.
Gavusi tėčio palaiminimą, visa šeima išsiruošia į
saulėtą Kaliforniją, kur išsipildys didžiausia mergaitės svajonė. Taigi
į juokingą geltoną autobusiuką susėda visa Oliv palaikymo komanda:
tėtis, mama, senelis Edvinas,
nelaimingą meilę išgyvenęs dėdė Frenkas ir netgi
pastaruoju metu nekalbėti nusprendęs brolis Dveinas.
Keliaudami per įspūdingo grožio kraštovaizdį, jie turi susidoroti su
netikėtais išbandymais, sudužusiomis svajonėmis, netgi įveikti
sugedusio autobusiuko užsispyrimą… Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku ar
linksma, Hūveriai išmoksta, jog svarbiausia gyvenime - tai pasitikėti
ir palaikyti vienas kitą, nesvarbu, kokią neįveikiamą problemą jiems
reiktų išspręsti.

Tai nėra pats blogiausias šios dienos filmas, pažiūrėti galima. Vietomis įmanomas juoko priepuolis :) “Pusė varpos” vertinimas.

********Antras filmas “Kama sutra”**************

Meilės menas. Dviejų geriausių draugių gyvenimo istorija. Kad ir skirtingų turtinių luomų, tačiau ganėtinai tragiškų likimų moterys. Vedybos, pavydas, pyktis. Indiško kepimo filmas, tačiau turiu pabrėžti, kad tai anaiptol ne tas dainuojantis ir besimušantis banalizmas. Ne. Jame gausu labai įdomios informacijos apie meilės meną, moters pareikgas, indiškas ceremonijas, kurtizanių gyvenimą. Taip ir geriausių draugių išsiskyrimas ir susidurimas ties tuo pačiu meilės guoliu. Tragiška mylimojo netektis ir viltinga pabaiga.

Galiu nuvilti pornografijos megėjus - tai ne tai ko tikitės. Pirmąją vietą laimėjęs šios dienos filmas. Yeh…

*******Trečiasis filmas “10 biblijos prakeiksmų”*********

Prieš tūkstančius metų
pasaulį sukrėtė paslaptingi įvykiai, kurie iki šiol žinomi kaip
bibliniai prakeiksmai. Niekas nebūtų patikėjęs, kad jie galėtų
pasikartoti mūsų laikais. Tačiau vieną dieną netikėtai tenka keisti
požiūrį į pasaulį…

Krikščionių misionierė Katerina Vinterpraranda tikėjimą po tragiškio įvykio – nužudoma jos šeima. Nuo to
laiko ji išgarsėja kaip ekspertė, moksliškai paaiškinanti religinius
fenomenus ir demaskuojanti tariamus stebuklus.

Viskas pasikeičia, kai ekspertė Katerina Vinter
pakviečiama į mažą JAV provincijos miestelį ištirti keisčiausių įvykių:
ten neva žmonės kenčiantys nuo negandų, kurios visiškai atitinka 10
biblinių prakeiksmų aprašymus, o pats miestelis galbūt net esąs
prakeiktas. Nuvykusi į vietą, moteris suvokia, kad prieš tenykščius
paslaptingus fenomenus jos mokslinės žinios jau yra bejėgės. Šįkart
Katerinai padės penkerių metų mergaitė.

Psichologinis trileris. Ką daugiau ir be pasakyti. Pripažystu, kad buvo keletas nelabai estetiškų epizodų, bei tokių, kurie pašiurpino mano kompanjonę, bet… Viskas ir taip aišku. Šitas dėdė atrodo blogas jau nuo pat filmo pradžios, o pabaigoje tai tik pasitvirtina. Na, nieko įspūdingo. Nors žiūrėti galima.

**************Ketvirtasis filmas “28 weeks later”********

Originaliame, pirmajame filme „28 dienos po…“ Didžiosios Britanijos
sostinėje siautėja galingas virusas. Jo plitimui pakanka menkiausio
kraujo lašelio, o virusas pasireiškia žiauria neapykanta visiems, kas
dar neinfekuoti. Per keturias savaites Londonas iš klestinčio miesto
pavirsta išprotėjusių žmonių nusiaubta dykyne. Likę sveikieji
apsisprendžia palikti namus ir mažomis grupelėmis pabėga iš viruso
karalyste tapusios sostinės.

Naujoje juostoje „28 savaitės po…“ vaizduojami įvykiai prasideda
praėjus maždaug septyniems mėnesiams po pirmojo filmo istorijos.
Jungtinės Valstijos paskelbia, jog nugalėjo virusą, o didžiulė Amerikos
karių ir medikų grupė imasi užduoties sugrąžinti gyvenimą į Didžiosios
Britanijos sostinę.

Tikėdamiesi vėl gyventi normalų gyvenimą, į Londoną ima grįžti
pabėgėliai. Tačiau niekas nežino, kad vieno iš sugrįžtančiųjų organizme
tūno mutavęs virusas. Dar galingesnis, dar klastingesnis ir
pragaištingesnis. Londono gatvėse užverda tikras pragaras…

Siužetas tooooks nesveikai panašus į “Resident Evel”. Šlamštas. Net negėda prisipažinti, kad didvyriškai pramiegojom filmą tikrąja to žodžio prasme. Didelis boooringas. Nušvilptas į šiukšledėžę :)

**************Penktasis filmas “Wild Hogs”*************

Kiekvienas esame girdėję apie „vidutinio amžiaus krizę“. Įkopusieji į
ketvirtą dešimtį ją jau ir išgyvena. Na, o stebėti vidutinio amžiaus
nevykėlius, bandančius surasti gyvenimo prasmę, visuomet juokinga.

Būtent tokiu receptu vadovavosi režisierius Walt‘as Becker‘is, kurdamas
„Laukinius šernus“. Pagrindinius vaidmenis (keturių gyvenimo džiaugsmą
bandančių atgaivinti vyrukų) atlieka aktoriai John‘as Travolta,
Martin‘as Lawrence‘as, Tim‘as Allen‘as ir William‘as H. Macy‘is. Jiems
puikiai antrina antrojo plano aktoriai – Ray‘us Liotta ir Marisa Tomei.

Keturi vidutinio amžiaus praktiškai nieko gyvenime nepasiekę vyrukai
sumąsto leistis į avantiūrą. Savo turimais iščiustytais motociklais,
kurie iki šiol buvo naudojami tik išvykoms į artimiausią barą, jie
nusprendžia pervažiuoti visą Ameriką. Viename Naujosios Meksikos bare
sustoję atsigaivinti draugai net neįtaria, kad jis priklauso gana
agresyviai vietinių baikerių gaujai. Kurios nariai, žinoma, iš
keliautojų išsityčioja ir „konfiskuoja“ vieną motociklą. Bandydamas
atgauti draugo motociklą, vienas herojus susprogdina baikerių barą. O
kur dar gėjus policininkas, neteisingai įvertinta savo drąsa ir
įsiutusios žmonos, kurios manė, kad jų vyrai tiesiog išvykę į
komandiruotę…

Jajaja… jau matau kaip mes su podruške raitomės ant žemės. Pirmoji minutė privertė pratrūkti juokais. Nerealiai. Labai smagus ir geras filmas. Verta pažiūrėti :D Tik žiūrėkite originalo kalba, arba tiesiog reiktų laukti be galo gero lietuviško vertimo, kas ne visada pasiteisina. Tačiau gerų aktorių kompanija sugeba įsisukti į idiotiškiausias situacijas. O kas nežino tai tirai geriausia dalis. Jau atrodo filmas pasibaigė, bet neapsigaukite :D Lieka titrai. Unreal :D Vertinimas - “Visa varpa” Geriausia dienos komedija :)

Na tai tokia literatūrinė pertraukėlė. Bandysime prachekinti dar kokį filmuką :)

Labos ;)

Rodyk draugams